. Pradžia

Paminklai ir kitos kultūrinės vertybės

Paminklas Ignui Šeiniui. Paminklas pastatytas vietos bendruomenės, daugiausia – pedagogų, iniciatyva. Jį sukūrė skulptorius Henrikas Orakauskas. Iš bronzos išlieta skulptūra vaizduoja žmogų, grįžusį į gimtinę. Rankoje jis laiko paukštę, anot skulptoriaus, tai lyg Lietuvos siela, jo laukusi grįžtant. Kita ant peties tupinti paukštė – lyg žinia, siunčiama iš Švedijos, ir narvelis – tartum likimas, laikomas rankose.

Adresas: I. Šeiniaus g. Širvintos

Skulptūra „Širvinta“. 1981 m. prie tvenkinio pastatyta skulptūra „Širvinta“ (skulpt. Vilimas Ketvirtis). Šis meno kūrinys yra tapęs Širvintų miesto simboliu, dažnai matomu fotografijose.

Adresas: Vilniaus g. 86, Širvintos

Paminklas „Motinai“. Jį galima pamatyti prie Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios. Paminklo autorius – Giedraičių-Širvintų mūšio dalyvis, skulptorius Robertas Antinis (vyresnysis). Širvintoms sukurtame Lietuvos karių paminkle skulptorius pavaizdavo suklupusią motiną, kuri prilaiko mirštantį sūnų. XX a. viduryje paminklas buvo nugriautas, tačiau 1991 m. širvintiškių lėšomis vėl atstatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę, autorius – Robertas Antinis (jaunesnysis).

Adresas: Vilniaus g. 108, Širvintos

Paminklas nepriklausomybės kovų dalyvei Libai Mednikienei. Vyčio kryžiaus ordino kavalierės atminimas 2015 m. Širvintose buvo įamžintas paminkline lenta Nepriklausomybės aikštėje, priešais namą, kuriame ji kažkada gyveno, o žydų bendruomenė „Vilnius-Lietuvos Jeruzalė“ 2020 m. padovanojo Širvintoms Libos Mednikienės bareljefą, pagal R. Kvinto sumanymą sukurtą skulptoriaus Mindaugo Šnipo.

Adresas: Nepriklausomybės a., Širvintos

 

Skulptūra „Siela“ (skulpt. Kęstutis Musteikis) – grakšti „ištemptų“ formų moters figūra, pakankamai tvirtai remiasi į žemę masyviomis žemdirbiškomis pėdomis. Siela neabejotinai besvorė ir bekūnė, tačiau jos „įsikūnijimas“ (ir dar tokiu tvirtu, visai neefemerišku akmeniniu pavidalu) suponuoja prasmines priešpriešas. Efemeriškas objektas ir kietas akmuo susivienija teigdami amžinumo įvaizdį: siela yra nemirtinga, o akmuo asocijuojasi su priemone kam nors įamžinti. Taigi – paminklas sielai. Sielos paviršius suraižytas, formos aptakios, apibendrintos. Akmeninė (ir tikroji) siela amžina ir laiko smūgiai joje tepalieka tik menkas įrantas.

Adresas: I. Šeiniaus g. 4, Širvintos

 

Skulptūra „Krėsliukas“ (skulpt. Arvydas Ališanka) – drūtas krėslas, ant kurio savo jėgomis užsiropš ne kiekvienas, o užsikorus gali prisėsti net visa darželio grupė. Prisėsti, pajusti akmens vėsą, pamosuoti nuleistas kojas, pažvelgti į netoliese tyvuliuojančias „marias“. Pragmatiškiems suaugusiems tai tiesiog akibrokštas, neįkyriai siūlomas žaidimas prisiminti primirštus laikus, kai visi medžiai buvo dideli, o kiekvienas baldas tapdavo atrama žengiant pirmuosius žingsnius. O štai mažyliams ši skulptūra kol kas lyg neapdariai pamiršta pasakų milžino kėdė, kurioje štai dabar gali įsitaisyti ir jie.

Adresas: Vilniaus g. 45, Širvintos

 

Skulptūra „Legenda“ (skulpt. Kęstutis Musteikis) –  1.7 metro aukščio skulptūra. Akmenyje iškalti žodžiai „Ir kilo vaidai ir nesutarimai tarp savųjų. Neprieteliams vis labiau spaudžiant keturios giminės Palemono, Barto, Kuno ir Spėros sėdo į laivus ir išplaukė iš miesto Venis. Jūrėmis plaukė, kol pasiekė Nemuno žiotis ir kildami aukštyn išsilaipino. Statė miestus ir vadino savais vardais. Čiabuvių buvo šlovinami ir gardinami“. Keturias gimines, prieš šimtus metų palikusius Veneciją, atplaukusias į Lietuvos žemę ir čia įsikūrusius (pasak legendos, Spėra apsistojo šalia Kernavės, kur dabar tyvuliuoja Spėros ežeras) simbolizuoja pastatyta skulptūra „Legenda“. Skulptūroje pavaizduotas laivas su slibino galva, iš kurios trykšta ugnis. Laive sėdi keturi keliautojai.

Adresas: Skveras prie Širvintų tvenkinio
55.042085684637414, 24.957468640104057

 

Skulptūra „Kaip kulka“ (skulpt. Kazys Venclovas) – simbolizuoja veržlumą, greitį, kokiu pasižymi kulka. Gal todėl bukoji „kulkos“ dalis neapsibrėžta, lyg tirpstanti jau aplenktame laike, subyranti į dulkes.

Adresas: Skveras prie Širvintų tvenkinio
55.042085684637414, 24.957468640104057

 

Skulptūra „Eocenas“ (skulpt. Kazys Venclovas) – tai Lietuvos laukų riedulyje lyg spiralė įsirėžusi kiaurymė. Gali prieiti ir pažvelgti – kiaurai per akmenį. Tartum per stiklą. Lyg kiaurai per sieną, kaip būna tik pasakose, suvalgius stebuklingos šaknies. Kiekvienas šioje skulptūroje gali įžvelgti savo. Vienam tai besisukanti visata, kitam – vaikiškas vilkelis, trečiam – sraigė ir t.t. Eocenas – tai toks istorinis periodas, kada formavosi gintaras. Prieš milijonus metų varvėjo didžiulių spygliuočių miškų medžių sakai ir ilgainiui suakmenėjo, tokiu būdu atsirado gintaras. Taigi skulptūra atspindi suakmenėjusį laiką, milijonus prabėgusių metų, spiralė – iš lėto tekančius klampius sakus.

Adresas: Skveras prie Širvintų tvenkinio
55.042085684637414, 24.957468640104057

 

Skulptūra „Paukščiukas“ (skulpt. Kazys Venclovas) – neišlaikiusi pusiausvyros, antytė nugriūdavo, t.y. įsiremdavo snapu į žemę, iškeldama aukštyn uodegą. Kaip tik tokia poza ir styro „Paukščiuko“ uodega; galva jau tik nuspėjama, greičiausiai ji – žemėje. Iš vieno šono matosi du juodi „ratukai“, pritvirtinti prie akmens luito tarsi prisiūtos sagos, iš kito – banguotas plokščias akmeninis „sparnas“. Vaikiškas žaisliukas iš akmens atrodo žaismingai ir kartu monumentaliai, skirtingų spalvų akmenys – šviesiai rusva, juoda, raudona – paryškina skulptūros „nerimtumą“. Tokios šios skulptūros prasminio lengvumo ir realaus materijos sunkumo opozicijos. „Paukščiukas“ neturi metafizinių aspiracijų. Skulptūra primena vaikišką žaisliuką – antytę su ratukais, kurią būdavo galima tempti už virvutės.

Adresas: J. Janonio g., prie Širvintų pradinės mokyklos

 

Skulptūra „Korys“ (skulpt. Gediminas Piekuras) – korys tai lyg darbo simbolis, bičių triūso įprasminimas. Darydamas šį „korį“ skulptorius norėjo parodyti, koks akmuo yra ir koks jis gali būti. Vienoje vietoje jis šlifuotas, kitoje – grubiai iškaltas, trečioje – visai kiauras. Tai skulptūra, kuri remiasi ažūriškumo, grafiškumo ir paviršiaus žaismumo kategorijomis. Akmeninis korys stovi metaliniame rėme. Jo paviršių sudaro netaisyklingai išdėstytos kiauros šešiakampės akutės, įdubę matiniai ir iškilę poliruoti šešiakampiai. Dar yra poliruoti lygūs „koriukai“, kuriuose gerai matosi visa akmens tekstūra ir jo besikeičiančios spalvos. Gamtos objektas virto pretekstu atskleisti neišvaizdžios akmens plokštės grožiui. Pro korio akutes matosi medžių lapų žaluma. Matinis dulsvas akučių paviršius kontrastuoja su poliruoto akmens žvilgesiu. Natūra eilinį kartą virto kultūra.

Adresas: prie Širvintų pradinės mokyklos

 

Skulptūra „Saugi vieta“ (skulpt. Arvydas Ališanka) – skulptūra sudaryta iš dviejų akmenų, kurie tarpusavyje jungiasi sudarydami kiauro akmens įspūdį. Vaikai labai noriai po juos lando, fotografuojasi. Ant akmens iškaltas žmogaus siluetas, tai lyg savotiška instrukcija, kaip galima pasinaudoti skulptūra. Skulptūrą sudaro granito luitas, sulankstytas tarsi popieriaus lapas taip, kad viduryje susidarytų keturkampė kiaurymė poliruotu paviršiumi. Toks keturkampis urvas slidžiomis poliruotomis sienelėmis, į kurį taip ir norisi įlysti. Beje, ten puikus aidas, o kad žiūrovai nepasidrovėtų išbandyti to patys, ant išorės sienelės iškaltas pusiau gulomis susirangiusio žmogaus (be abejo – paties autoriaus) siluetas. Siluetas projektuotas į kiaurymę, siekiant išprovokuoti žiūrovą pakartoti autoriaus rekomenduojamą pozą. A. Ališanka tęsia pamėgtą „kūno apsaugos“ temą: žmogaus siluetas jau buvo apsaugomas mediniais šarvais, ne kartą visu ūgiu iškaltas akmenyje, suformuotas iš medžio ir užpildytas stiklu. Kūno trapumas ir būtinybė jį saugoti, noras sukurti saugią vietą, drauge suformuojant opoziciją tarp mirtingo žmogaus kūno ir kur kas ilgaamžiškesnio akmens – temos, leitmotyvu lydinčios skulptoriaus kūrybą.

Adresas: I. Šeiniaus g. 4, Širvintos

Baltijos kelio širvintiškių ženklo vieta. Baltijos kelią liudijantis dokumentinis paveldas „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“ įrašytas į tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis. Šioje vietoje, 45 km nuo Vilniaus, pilietine iniciatyva, Baltijos kelio dalyviai širvintiškiai pastatė šio kelio atminimo ženklą.

Adresas: Rimučių k., Širvintų sen., Širvintų raj.

Koordinatės: 55.0152,24.9131

Paminklas Didžiosios kovos apygardos partizanams atminti (Skulpt. J. Jagėla, arch. A. Kaušinienė, V. Molienė, 1998 m.).

Adresas: Gelvonų mstl., centras

 

Liukonių kryžius ir mitologiniai akmenys. Liukonių kaimo rytinėje pusėje, piliakalnio viršūnėje iš toli matomas liaudies meistro Juškevičiaus pastatytas kryžius. Šalia – neįprasti du akmenys. Pasakojama, kad tai akmenimis pavirtę žmonės – Jonas ir Povilas, Liukonių dvaro liokajai. Netoli šių akmenų yra granito akmuo su smailiadugniu dubeniu. Žmonės jį vadina Marijos akmeniu. Pasakojama, kad jo dubenyje susirinkęs vanduo turėjęs stebuklingų galių – kas juo nusiprausdavęs, tas pagydavęs. Jo stebuklingos galios dingusios, kai ponia jame išmaudė apakusį šuniuką.

 

55.027617  24.672832

Monumentas „Čiobiškio ąžuolas“ – skirtas LLA Didžiosios kovos apygardos laisvės kovotojams ir jų rėmėjams iš Čiobiškio, Lapelių, Musninkų, Pamusių, Pigonių ir kitų, buvusio Musninkų valsčiaus vietų atminti. Monumento projektą vykdė paramos fondas „Čiobiškio ąžuolas". Skulptorius Algirdas Kuzma.

Adresas: Laisvės g. 5, Čiobiškis

 

   

Dariaus ir Girėno tiltas. Čiobiškyje 1933 metais per Musę buvo pastatytas arkinis gelžbetoninis tiltas, pavadintas transatlantinių lakūnų Dariaus ir Girėno garbei. Tiltas restauruotas.

   

Igno Šeiniaus gimtosios sodybos vieta ir paminklas Ignui Šeiniui – 1989 m., minint I. Šeiniaus 100-ąsias gimimo metines, rašytojo gimtosios sodybos vietoje Šeiniūnuose (Gelvonų seniūnija) buvo pastatytas paminklas Ignui Šeiniui (skulpt. Ipolitas Užkurnys). Tai ąžuolinis stogastulpis su rašytoją vaizduojančia statula ir išskobtais įrašais (nurodytas vardas, pavardė, slapyvardis, gyvenimo metai, žymiausių kūrinių pavadinimai).

Adresas: Šeiniūnai, Gelvonų sen.

   

Geležinio Vilko paminklas  staugiančio geležinio vilko skulptūra Kernavėje buvo pastatyta dar prieškaryje, tačiau nugriauta ir tik po daugelio metų atstatyta kunigo Česlovo Krivaičio iniciatyva.

Adresas: Gedimino g. 1, Kernavė, Širvintų raj.

Paminklas Vytautui  paminklas Vytautui Didžiajam Kernavėje buvo pastatytas 2003 m. spalio 3 d., spalio 26 d. pašventintas. Tai skulptoriaus A. Kmieliausko kūrinys.

Adresas: Kerniaus g. 4, Kernavė

 

Skulptūra „Mozė“  prieš Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje stovi granitinė „Mozės“ skulptūra (skulpt. A. Kmieliauskas).

Adresas: Kerniaus g. 6, Kernavė, Širvintų raj.

 

Šv. Mykolo arkangelo skulptūra – 2003 metais sukurta Antano Kmieliausko. Šv. Mykolas arkangelas simbolizuoja gėrio pergalę prieš blogį. Lietuvai teko išgyventi daug sunkių laikotarpių, bet visus ji ištvėrė, perėjo, todėl Šv. Mykolo arkangelo paminklas, tai lyg tautos išlikimo, negandų nugalėjimo simbolis.

54.9497235725755, 24.84163342327717

 

Lietuvos kontūro formos baseinas su žydinčiomis vandens lelijomis ir Jeruzalės miesto miniatiūra, kurioje atrasite ir Kristaus kapą, ir net Alyvų kalno imitaciją. Prie Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios pastatyta graži klebonija su unikaliu vandens telkinėliu – Lietuvos valstybės formos baseinu. Baseinas – Kernavės klebono Česlovo Krivaičio palikimas.

Adresas: Kerniaus g. 6, Kernavė, Širvintų raj.

 

Parkas Dominikui Dikčiui atminti ir atminimo akmuo – parkas pasodintas 1918-1921 metų Lietuvos savanoriui, partizanų rėmėjui, Dominikui Dikčiui atminti.

54.970060285116695, 24.79510151538369

 

Pamusių kaimo paminklas – tai paminklas iš lauko akmenų, kuris įamžina išnykusį Pamusių kaimą. Šio paminklo  autorius  kraštotyrininkas Alfonsas Balsevičius, Pamusių kaimo gyventojas. Daug jo kraštotyrinių darbų saugoma Lapelių kaimo bibliotekoje.

 

Memorialinė atminimo lenta Jono Dambrausko gimtinėje

Adresas: Pamusių k., Širvintų raj.

 

Turko kapas  Liukonių dvaro ribose, dešiniajame Širvintos krante, yra nedidelis mū­relis – tai turko kapas. Pasakoja­ma, kad „turkų karo metu pas to dvaro poną, kuris buvo pagal kariš­ką laipsnį generolas, priklydo raitas, su visu karišku apsiginklavimu tur­kų karininkas. Dvaro ponas jį labai pamilęs ir laikęs pas save slapčiomis, rusams nežinant. Tačiau kartą rusai apie svečią sužinoję ir jį kartu su arkliu Širvintos slėnyje sušaudę. Po­nas jam pastatęs tą paminklą“. Šis padavimas apylinkėje pasakojamas keliais variantais, bet daugu­ma sako, jog Širvintos krante, toje pačioje vietoje, tikrai esąs palaido­tas turkų karininkas ir jo labai pro­tingas arklys.