. Pradžia

Gamtos objektai

PILIAKALNIAI

Kernavės piliakalniai. Lietuvos pradžią menanti žemė.  194,4 ha  Kernavės kultūriniame rezervate – 18  archeologijos ir istorijos paminklų, tarp jų – 5 piliakalniai (Mindaugo sosto piliakalnis, Lizdeikos kalnas, Aukuro kalnas, Pilies kalnas ir Kriveikiškio piliakalnis). Kernavės piliakalnius gaubia daug legendų. Sakoma, kad kažkur iš čia ėjęs požeminis kelias  į Trakus ir Vilnių. Kernavėje jis buvo uždarytas geležinėmis, Trakuose – sidabrinėmis, Vilniuje – auksinėmis durimis. Pasak kitos legendos, kai Lietuva 1387 m. apsikrikštijo ir Vilniuje buvo nugriauta Perkūno šventykla, Lizdeikos kalne gyvenęs vyriausiasis krivis Lizdeika su vaidilutėmis, kurios kurstė šventąją ugnį. Kernavės vietovė įrašyta  į UNESCO saugomų vietovių pasaulio paveldo sąrašą.

Janionių piliakalnis (vadinamas Pikuolio kalnu). Yra kaimo pietvakarinėje dalyje,  3 km į šiaurės rytus nuo Čiobiškio, Musės dešiniajame krante, prie Musės ir Kaimenos santakos. Datuojamas šis piliakalnis I-ajame tūks. II-ojo pradžioje. Dar kitaip vadinamas Pikuolio kalnu. Pavadinimas greičiausiai susijęs su Pikuolio – požemių dievo vardu. Piliakalnis apipintas legendomis. Pasak senolių, ant šio kalno kažkada stovėjo Pikuolio bažnyčia, čia gyveno milžinai, aukštesni už ąžuolus, kurie vaikščiojo pasiremdami ąžuolais.

54.961080335420164, 24.69555937452535

Pasodninkų piliakalnis (vadinamas Batarėja)  piliakalnis, įrengtas aukštumos kyšulyje tarp Širvintos dešiniojo kranto ir bevardžio upelio slėnio.

55.014444, 24.712778

 

Mančiušėnų piliakalnis. Yra kaimo pietinėje dalyje,  0,5 km į šiaurę nuo Širvintos dešiniojo kranto (0,2 km į pietvakarius nuo piliakalnio Milžinkapiu vadinamas Mančiušėnų kapinynas). Iš pietų ir vakarų jį juosia Širvintos slėniai, rytuose yra aukštuma. Piliakalnio šlaitai satatūs, 16 m aukščio, apardyti kasant žvyrą ir ariant. Viršūnės aikštelė ovali, 38 m ilgio rytų vakarų kryptimi, 15 m pločio. Mančiušėnų piliakalnis su vėlyvajam geležies amžiui būdingų įtvirtinimų liekanomis, tyrinėtas mažai: „Pasakojama, kad kalne yra užkasta bažnyčia, kurios lubų sijos iš milžinų kaulų dėtos.“

55.070604830596565, 24.63250007027936

 

Totoriškio piliakalnis. Sunykusio piliakalnio rytinė dalis su pylimu. Yra  šalia Žirnajų ežero, Gelvės dešiniajame. Pilymas rytuose siekia aukštumą, iš pietų, vakarų ir šiaurės jį juosia Gelvė ir jos slėniai. Pylimas 12 m ilgio, 6,5 m aukščio. Į rytus nuo jo rasta senovinės gyvenvietės liekanų. Yra pasakojama, kad „iš netoliese esančios griovos buvo imama žemė ir supiltas piliakalnis prie Totoriškio kaimo. Spėjama, kad tai padaryta Žygimanto su Švitrigaila kovų metu“.

55.110556, 24.739167

  Baltas kalnas ir jo regykla (atodanga). Baltas kalnas yra vienas lankomiausių objektų Kernavėje. Nuo jo atsiveria nuostabus vaizdas į Neries kilpą, o nuo kalno prasideda nelabai ilgas, lengvas ir gražus pėsčiųjų takas.

54.887034251150745, 24.8300596418176
 

Raudonkos, Mikalajūnų piliakalnis (vadinamas Batareika) – įrengtas aukštumos kyšulyje, Kabarkštos dešiniajame krante, Raudonkoje, Gelvonų seniūnijoje. Piliakalnis iš visų pusių smarkiai nuplautas Kabarkštos (šlaitai eroduoja ir dabar), likusi tik apardyto pylimo dalis. Jis apaugęs smarkiai praretintais lapuočiais medžiais.

55.044444, 24.671389

 

Laužiškio piliakalnis (vadinamas Užburtu kalnu). Yra į šiaurę nuo kaimo,  0,2 km į šiaurę nuo Šešuolėlių-Pajuodžių kelio tilto per Širvintą, Širvintos kairiajame krante. Iš šiaurės jį juosia Širvinta. Piliakalnio  šlaitai statūs, šiaurinis 13 m aukščio, kiti žemesni. Viršūnės aikštelė beveik stačiakampė, 32 m ilgio vakarų rytų kryptimi, 30 m pločio.  Visa piliakalnio išvaizda rodo, kad jame II tūkstantmečio pirmoje pusėje turėjo stovėti stipri pilis.

55.06312314649329, 25.11783362648478

 

Mantinionių piliakalnis yra šalia to paties pavadinimo kaimo. Jo šlaitai yra statūs, apie 20 m aukščio. Piliakalnis iš dalies nuslinkęs.

54.994810980466646, 24.752495555457195

 

Maskoliškių piliakalnis (vadinamas Batarėja) – piliakalnis Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Maskoliškių kaime, Gelvonų seniūnijoje. Piliakalnis įrengtas Širvintos slėnio aukštumos kampe. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi. Piliakalnis labai apardytas arimų, žvėrelių urvų, bulviarūsių, dirvonuoja.

55.0353889, 24.6597222

 

Sadūniškių piliakalnis. Piliakalnis Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Jauniūnų seniūnijoje. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, esančioje iš šiaurės, vakarų ir pietų pelkių juosiamoje aukštumoje. Aikštelė ovali, pailga pietryčių-šiaurės vakarų kryptimi.

54.96409621361888, 25.017935129316406

 

Kiauklių piliakalnis (vadinamas Apskritu kalnu)  pasiekiamas keliu Kiaukliai-Beivydžiai, pavažiavus 300 m. nuo sankryžos į Želvą, tuomet į dešinę šiaurėn vos žymiu lauko keliuku 200 m., yra miško pakraštyje. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje drėgnų pievų. Pasakojama, kad tas piliakalnis yra švedų laikais supiltas karių. Viršuje yra įdubusi vieta. Pasakojama, kad ten esą dideli turtai užkasti.

55.1328333, 25.0677222

 

Raganos kalnas – yra įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Mitologinių vietų sąrašą. Yra 1,6 km į šiaurės vakarus nuo Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios, 0,15 km į pietvakarius nuo Gelvės upelio. Seniau Raganos kalnas buvo visai plikas. 1969 m. jį apsodino Bagdyšių kaimo gyventojai. Apie Raganos kalną vietiniai žmonės sukūrė daug pasakojimų. „Čia vaidendavosi: naktimis pasirodydavę nekalbantis ponaitis ir panelė, gąsdindavę arkliaganius – dėl to ir praminė Raganos kalnu“. „Čia visuomet vaidendavosi. Velniai mainydavo tabokines. Čia prieš Šv. Joną šokdavo raganos ir vedžiodavo žmones“. Pasakojama, kad „kalno viršūnėje auganti pušis yra išaugusi į žemę įsmeigtos raganos šluotos vietoje“. 

DRAUSTINIAI

 
 

Alionių telmologinis draustinis  saugoma teritorija Širvintų ir Vilniaus rajonuose. Plotas 2096 ha. Saugomas didelis pelkėtas masyvas, turintis Aukštaičių-Sėlių moreninėms prieškalvėms būdingų bruožų. Draustinyje yra Alionių pelkės aukštapelkė, daugiau kaip 100 ha Alio ežeras. Alionių miške peri juodasis gandras. Uolės upelio slėnyje rasta didelė paprastojo kardelio augavietė. Draustinis įsteigtas 1974 m.

55.02162268792356, 25.16664007710722

 

Budelių kraštovaizdžio draustinis – valstybinis gamtinis draustinis Lietuvoje, Kaišiadorių ir Širvintų rajonuose, 2 km į pietryčius nuo Čiobiškio, 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Paparčių, prie Budelių, aplink Neries upę. Įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti raiškų miškingą Neries žemupio vingio kraštovaizdį su archeologijos paminklais.

 

Širvintos kraštovaizdžio draustinis – bendras saugomos teritorijos plotas apima 1043 ha. Šiuo draustiniu siekiama apsaugoti Širvintos upės slėnį. Taip pat ir jį supantį kraštovaizdį, kurio formavimuisi daug įtakos turėjo erozijos procesai.

55.069433, 24.622958

 

Bartkuškio telmologinis draustinis – sau­go­ma teritorija Širvintų rajone. Plotas 188 ha. Saugomas Neries žemupio plynaukštei būdingas Gerviraisčio pelkių kompleksas. Draustinis įsteigtas 1974 m.

54.897350876869766, 24.97124224952647                     

 

Šešuolėlių telmologinis draustinis – saugoma teritorija Širvintų rajone. Plotas 507 ha. Saugomas Baltijos aukštumų lankui būdingas aukštapelkės su miškingu apypelkiu kraštovaizdis. Draustinis įsteigtas 1992 m.

55.094747335894944, 25.061986904590114

 

Lygiaraisčio telmologinis draustinis – sau­go­ma teritorija Širvintų rajono savivaldybėje. Plotas 416 ha. Saugomas moreninėms lygumoms būdingas Lygiaraisčio pelkių kompleksas. Draustinis įsteigtas 1974 m.

54.99762893288271, 24.665097318420784

KITI GAMTOS OBJEKTAI

 
 

Bartkuškio kopa   glūdi vos trisdešimt kilometrų nuo Vilniaus, to paties pavadinimo miške, Jauniūnų seniūnijoje. Minkšto geltono smėlio kopa miško viduryje tai tikrai netikėtas vaizdas akims, įpratusioms tokį jį matyti tik prie jūros. Aplink kopą auga gležnos neaukštos pušaitės, berželiai. Stovint kopos papėdėje atrodo, jog esi visai šalia jūros ir girdi jos ošimą.

54.89250643092993, 24.95515246034757

 

Čiobiškio urvas  glūdi Čiobiškio miške, tekančio Rynos upelio suformuotos griovos šlaite, apie 5 m aukštyje nuo upelio vandens lygio (absoliutus aukštis – 76 m).  Yra pasakojimų, kad šiame urve slėpėsi partizanai.

54.96679555098412, 24.650246538122254

 

Akmuo su Marijos pėda – pasakojimas byloja, kad kadaise rudenį pėsčiomis iš Ukmergės į Vilnių ėjo pamaldi ponia, lydima tarnaitės. Ponia vyko į Švč. Mergelės Marijos gimimo šventės atlaidus pasimelsti ir prašyti dangiškosios Motinos pagalbos, kad pagydytų jos ligotas akis. Sutemus moterys pasiklydo, išsigando ir nežinojo, ką daryti. Auštant jos pamatė netoliese ant akmens stovinčią Mergelę Mariją. Regėjimui išnykus, keliauninkės priėjo prie akmens ir išvydo jame įspaustą pėdą su vandeniu. Nusiplovusi tuo vandeniu skaudamas akis, ponia pasveiko. Vėliau šioje vietoje buvo pastatyta koplytėlė, kurios sienoje įmūrytas stebuklingas akmuo. Viena jo dalis su pėda yra koplytėlės išorėje, o kita – sidabrinėje plokštėje – viduje. Ši vieta iki šiolei gausiai lankoma maldininkų, ypač per Švč. Mergelės Marijos gimimo šventę rugsėjo 8 d., vadinamą Gelvonine. Atvykusieji čia meldžiasi, prašo globos, sveikatos sau ar artimiesiems. Aplink koplytėlę einama su procesija.


Adresas: Šviesos g. 2A, Gelvonai, Širvintų raj

 

Dūdų akmenys  –  du stambūs rieduliai, slūgsantys Širvintų rajone, Gelvonų sen., Dūdų kaime, 3,5 km į šiaurę nuo Bagaslaviškio. Akmenis supa dirbami laukai ir ganyklos. Dūdų akmenys yra geologinis gamtos paminklas, paskelbtas valstybės saugomu. Rieduliai matomi nuo Kangedų kaimo kapinaičių.

Adresas: Dūdų k., Gelvonų sen., Širvintų raj.

 

Akmuo su „Velnio pėda“ – Dūdų kaime, netoliese esančių Dūdų akmenų, gretimo miško pakraštyje, už 300 m į rytus, slūgso mitologinis akmuo su „Velnio pėda“. Įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Yra sakoma, kad „Napoleonas bėgo ir po juo užkasė dokumentus ir auksą“.


Adresas: Dūdų k., Gelvonų sen., Širvintų raj.

 

Kernavės tuopa – auga Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonoje greta kelio į kultūrinio rezervato teritoriją.

Kerniaus g. 7, Kernavė, Širvintų raj.

 

Staškūniškio maumedis – botaninis gamtos paveldo objektas, esantis Širvintų rajone, Staškūniškio kaime. Medžio aukštis siekia 30 m, o skersmuo – 1 m. Maumedžio viršūnė nulūžo per apledėjimą, tačiau medis vis vien aukštas, jo kamienas labai storas. Medis auga Staškūniškio dvaro parke, manoma, kad nuo XVIII a.

Adresas: Maumedžio g. 12, Zibalai, Širvintų raj.

 

Juknonių liepa – įtraukta į Valstybės saugomų botaninių gamtos paveldo objektų sąrašą. Yra Juknonių k., Čiobiškio sen.

54.995516648434865, 24.6093014328975

 

Ardiškio ąžuolas – Neries dešiniajame krante, 0,21 km į Šiaurę nuo Pavinkšnės upelio žiočių, 60 m į Pietvakarius nuo kelio į Dailides, atsišakojančio iš kelio Musninkai-Kernavė. Medis senas, 5,8 m apimties. 2004 m. medis nukentėjo, kai jo kamienas buvo iš vidaus padegtas. Pasakojama, kad Ardiškyje buvusi senovės šventovė, o po ąžuolu buvo užkastas „auksinis dievas“. Taip pat, kad „šioje vietoje buvusi stabmeldžių šventovė. Buvo auksinis žaltys ir auksinė dievo Perkūno statulėlė, jie buvo įkelti į ąžuolus. Atėjus krikščioniams, šie stabai užkasti po ąžuolu“. 

 

Brazelių kriaušė – Brazelių kaime (šalia Lapelių) esantis objektas – kriaušė, kuri taip ir vadinama „Brazelių kriaušė“. Tai mūsų rajone augantis medis, įtrauktas į Valstybės saugomų botaninių gamtos paveldo objektų sąrašą. Medis aukštas, auga ant keliasdešimties metrų aukščio skardžio, todėl atrodo dar aukštesnis.

54.9542,24.7437

 

Ilgojaus akmuo (mitologinis). Ilgojus – kaimas Širvintų rajono savivaldybėje, 5 km į vakarus nuo Musninkų, Musės kairiajame krante. Tie Ilgojaus kaimu Musės upėje gausu akmenų. Vienas iš jų – Ilgojaus akmuo su pėdomis – yra unikalus gamtos paminklas. Pasakojama, jog ant to akmens burtininkė velėjo milą.