Širvintos upė - ilgiausias ir gražiausias Šventosios intakas, ilgis - 128 km. Baidarėmis dažniausiai plaukiama nuo Širvintų, Viesų, Družų, Vindeikių, Liukonių tiltų. Tačiau kiekviena vandens turistų grupė gali rinktis jai patinkančią atkarpą. Visos trasos ilgis nuo Širvintų iki Upninkų - 83,5 km, žygio trukmė - 4 dienos, sezonas - balandis-rugsėjis. Baidarininkai gali rinktis ne tik 4, bet ir 3, 2 ar 1 dienos žygį. Maršrutas driekiasi Širvintų, Jonavos ir Ukmergės rajonais.
Upė labai vingiuota. Vidutinis nuolydis - 1 m/km. Žemupyje (nuo žiočių ir 26 km aukštyn) didžiausias nuolydis 1,32 m/km. Vagos plotis - 1012 m, vidutinis gylis - 0,81,2 m. Kliūtys: rėvos, seklios brastos, dideli akmenys, staigūs posūkiai. Slėnis siauras. Upės vanduo švarus, o krantai mažai apgyvendinti, todėl lengva rasti vietą stovyklavietei.
Į Širvintą įteka ir daugybė intakų. Kai kuriuos per krantuose suvešėjusius medžius ir krūmokšnius plaukiant sunku net pastebėti, jie maža srovele įsruvena. Žaluma apglėbti Širvintos intakai: Augūnė, Kabarkšta, Malka, Medinė, Kertuša, Sėmenys, Šeškupė, Šiūra, Ūdara, Verbyla, Viesa, Vilkesa, Apušė, Beržė, Juodė, Tola.
Plaukiant nuo Širvintų, praplaukiama keletas didesnių gyvenviečių: Širvintų, Zosinos, Družų, Vindeikių, daug mažesnių kaimelių, vienkiemių. Nuo Vindeikių krantai aukštesni ir statesni. Kraštietis žurnalistas Petras Naraškevičius knygoje „Alksniai prie Širvintos“ rašė: „Upės krantai vietomis gana aukštai pakilę, skardžiai pasistengė taip apsikaišyti medžiais ir krūmais, kad ir norėdamas pro tankmę keliautojas negali įžiūrėti, kas ten toliau, už medžių ir krūmų. Plauki upe tarp gražių gyvų sienų, kartais girdėdamas karvės maurojimą, kartais šunų lojimą ar žmonių balsus, bet nieko gyvo ant kranto nematydamas. Tik supliukši prie nuskendusio kelmo žuvis, tik nuplaukia palikdamas sujudinto vandens taką jaunutis bendras, tik krekėdamos pakyla iš ramios sietuvos antys ar sučerška tankiuose krūmuose ilgauodegė šarka.“
O už tos nepermatomos medžių tankmės daug įdomybių slepiasi. Dešiniajame krante - Pasodninkų kaimas ir piliakalnis, kairiajame boluoja rekonstruoti Lapšių dvaro rūmai. Tai privatus dvaras, norint užsukti, reikėtų iš anksto susitarti su šeimininkais.
24 km iki žiočių, prie kelio Ukmergė-Čiobiškis, tilto dešinėje pusėje stovi milžiniškas ąžuolas su gandralizdžiu, šalia jo - didžiulis kryžius ir mitologiniai akmenys. Šią vietovę verta aplankyti. Aplinka gražiai tvarkoma, o kiekvienas sutiktas vietinis senolis papasakos gražių legendų apie akmenimis pavirtusius Liukonių dvaro liokajus, apie gydomųjų savybių turėjusį akmens su dubeniu vandenį, sužinosite ne pirmą šimtmetį skaičiuojančio kryžiaus istoriją.
Kairėje pusėje - Liukonių kaimas, kiek tolėliau - Maskoliškių kaimas ir piliakalnis. Nuo Liukonių prasideda Širvintos kraštovaizdžio draustinis.
